Helyo apmastymai

Ar kada svajojau būti kariu? Įgauti galias, kurios neįmanomos mano pasaulyje, kuriame aš gyvenau? Netikėjau, kad galiu pasiekti to ką dabar vadinčiau žaliaja ugnimi. Stoviu priešais kraujo kalną laikydamas kalavyją kraujuotomis rankomis. Mano plaukus kedena kraujo vėjas, prakeiksmo dulkės. Širdis apgaubta mistiškosios ugnies patale. Vaiko rankose penkių pasaulių likimas...ar galiu tapti legenda? Šiandien? Artėjantys padarai trokšta mano skausmo, tačiau dar didesnias kančias jiems suteikia sielos valgytojas - antrasis mano lemtingasis ginklas...Aš esu mitas.

Ištrauka : Meilė net ir kovoje

Tuomet pastebėjau gražia mergina, kuri sėdėjo priešais mane esančio stalo gale. Ji žiūrėjo kažkur susimąsčiusi, jos plaukai buvo geltoni, akys, kiek aš ižiurejau, buvo mėlynos. Kas ji tokia? Aš jos tarp Horus mokiniu nemačiau. Staiga ji atsisuko i mane ir pastebėjo, kad stebiu ja. Aš išsigandau ir nusisukau i šoną, tačiau akys stebėjo mergina. Ji i mene žiūrėjo kokias dešimt sekundžių, o po to pavalgiusi išplovę indus ir išėjo iš virtuves. Jos
figūra buvo tobula...