Naujieji kovos gebėjimai

Smogiau jam per kojas Chinzu ugnies kardu. Monstras pasitraukė atgal. Panaudojęs naująsias išrinktojo galias, pašokau aukštai į orą ir iš visų jėgų kirtau katana ciklopui per pilvą. Palikau monstrui milžinišką, kraujuojančią žaizdą, kuri dar degė žaliąja ugnimi.
- Pavyko jį sužeisti... Gerai, - tyliai pašnibždėjau sau.
Monstras atsipeikėjo ir vėl suriaumojęs norėjo mane sutrypti. Tačiau aš suspėjau išsitraukti iš kišenės Oklurą ir paleisti šviesą. Ciklopas užsidengė akis, o randas ant jo pilvo atsivėrė ir iš ten išskrido siela. Monstro kūnas pasipylė krauju.

Mistiškasis herojus

Staiga visas vaizdas pradėjo lėkti kažkur į tolį. Pamačiau antrąjį pasaulį, kuriame visas laikas buvo tarsi sustojęs. Mačiau net Horus šventyklą. Vaizdas persikėlė į Orenajų mišką ir į kitas, man matytas vietas. Ir štai Orenajų pelkė, kurioje vyko mūšis. Vaizdas vėl pasikeitė į aplinką, kurioje matėsi lyg sustojęs branduolio sprogimas. Man atrodė, jog kažkas sprogimą sulaikė... Aplinkui, sunaikintame Juodajame Kraujo pasaulyje vyravo ne tik sprogimo banga, bet ir tirštas degėsių ir smalkių rūkas. O tame rūke matau šešėlį, kuris atsiklaupęs laiko kažkokius mažuosius ginklus, panašius į Kunai* strėlytes. O tos būtybės šešėlyje, tarsi aidas nuskambėjo tik vienas didis žodis...
- CHINZU...

Helyo apmastymai

Ar kada svajojau būti kariu? Įgauti galias, kurios neįmanomos mano pasaulyje, kuriame aš gyvenau? Netikėjau, kad galiu pasiekti to ką dabar vadinčiau žaliaja ugnimi. Stoviu priešais kraujo kalną laikydamas kalavyją kraujuotomis rankomis. Mano plaukus kedena kraujo vėjas, prakeiksmo dulkės. Širdis apgaubta mistiškosios ugnies patale. Vaiko rankose penkių pasaulių likimas...ar galiu tapti legenda? Šiandien? Artėjantys padarai trokšta mano skausmo, tačiau dar didesnias kančias jiems suteikia sielos valgytojas - antrasis mano lemtingasis ginklas...Aš esu mitas.

Ištrauka : Meilė net ir kovoje

Tuomet pastebėjau gražia mergina, kuri sėdėjo priešais mane esančio stalo gale. Ji žiūrėjo kažkur susimąsčiusi, jos plaukai buvo geltoni, akys, kiek aš ižiurejau, buvo mėlynos. Kas ji tokia? Aš jos tarp Horus mokiniu nemačiau. Staiga ji atsisuko i mane ir pastebėjo, kad stebiu ja. Aš išsigandau ir nusisukau i šoną, tačiau akys stebėjo mergina. Ji i mene žiūrėjo kokias dešimt sekundžių, o po to pavalgiusi išplovę indus ir išėjo iš virtuves. Jos
figūra buvo tobula...